Autoriai sertifikuoti "HyperStike" treneriai

Sportas

Per keliolika metų laipiojimas uolomis tapo išvystytu rizikos ir nuotykių sportu, apimančiu įvairias
technikas ir rūšis. Laipiojimas skirstomas į boulderingą, solo laipiojimą, sportinį laipiojimą, tradicinį
laipiojimą, varžybų laipiojimą ir kt. pagal tai, kokia naudojama įranga (ar išvis nenaudojama),
technika, etikos kodas ir ar trasa yra paruošta, išbandyta, ar įveikiama tik šiek tiek ją žinant ar visiškai
nesusipažinus.

Laipiojimo uolomis rūšys skiriasi, bet tai nebus apžvelgiama šiame straipsnyje. Tačiau kurią rūšį
pasirenka laipiotojas, visose jis turi kopti uolėta siena naudodamas beveik visus savo kūno raumenis:
prisitraukti, atsistumti, siekti ir išsitempti rankomis bei kojomis, stabiliai laikytis, kai kūnas yra
nepatogioje padėtyje, ir be viso to priimti lemiamus sprendimus kaip atlikti kitą ėjimą.

Pagal skirtingus metodus lipimo trukmė gali būti trumpa (laipiojimas varžybose ar sportinis
laipiojimas) arba ilga (lipimas aukštomis uolomis, kuris gali trukti ilgiau nei vieną dieną). Gali būti
praplečiamos žmogaus fizinės galimybės, pavyzdžiui, sportiniame lipime, kur koncentruojamasi
į ypatingus lipimo judesius. Šis sportas ne tik turi suformavęs savo kalbą su nesuskaičiuojamais
terminais ir žargonu, bet ir savitą kultūrą. Jis labai populiarus visame pasaulyje.

Reikalavimai

Laipiojimas uolomis – tai sportas, reikalaujantis techninio įgudimo. Neturėdamas techninių įgūdžių
laipiotojas susidurs su nesėkmėmis, ypač ilgesniuose ar sudėtingesniuose lipimuose. Net ir didelė jėga
ir ištvermė negali kompensuoti techninių trūkumų. Žinoma, kad lipimo įgūdžius geriausiai tobulina
pats lipimas. Tačiau nepaisant stropumo ir ant sienos tobulinant įgūdžius praleisto laiko, pranašesnis
fizinis pasirengimas gali pastūmėti laipiojimo našumą tiesiog leisdamas laipiotojui daugiau energijos
skirti technikos tobulinimui ir lipimui, o ne nuovargio ir fizinio išsekimo įveikimui.

Laipiotojas uolomis turi būti ypatingai stiprus, pasižymėti galia, ištverme ir lankstumu, kad galėtų iki
maksimumo padidinti laipiojimo našumą.

Nors laipiojimas uolomis ir reikalauja „naudoti kaulus, o ne raumenis“, laipiotojas nuolatos naudoja
raumenis judėdamas tiek horizontaliai, tiek vertikaliai, – juk negalima atlikti jokio judesio nenaudojant
raumenų. Turėdami daug jėgos raumenys gali palengvinti judėjimą. Net jei ir nedaromas joks judesys,
pavyzdžiui, kabant ant rankos ar stovint įsirėžus, reikalinga didelė raumenų jėga, norint nugalėti
traukos jėgą iš išsilaikyti. Laipiojant taip pat naudojami trumpalaikiai įtempimai, kurie gali pasiekti
didelį intensyvumo lygį, pavyzdžiui, įtūpstas ar šuolis (sportiniame lipime). Todėl labai svarbi yra
galia (ar pajėgumas per labai trumpą laiką sukoncentruoti didelę jėgą). Labai svarbu visą lipimo laiką
likti budriam fiziškai (ir protiškai), kad būtų išvengta techninių klaidų ir būtų galima tęsti daug jėgų
reikalaujančius judesius iki lipimas bus baigtas. Todėl daug ką čia lemia ištvermė. Žinoma, kai kurie
lipimo judesiai reikalauja ne tik jėgos ir galios, bet ir lankstumo, pavyzdžiui, ilgai lipant plyšiu ar
atbraila. Todėl reikia atitinkamo lankstumo.

šaltinis Wikipedia

Laipiojimas yra sportas ir laisvalaikio praleidimo būdas.

Sportinis laipiojimas – varžybos, įskaitos ir t. t. Čia svarbus ne tik geras fizinis, bet ir psichologinis pasirengimas. Varžyboms naudojamos dirbtinės laipiojimo sienos su prisuktais kybiais, imituojančiais natūralią uolą. Pirmavimas (lead), greitis (speed) ir bouldering'as - tai trys pagrindinės varžybų rungtys. The International Federation of Sport Climbing (IFSC), pagrindinė tarptautinė laipiojimo sporto federacija, Lietuvoje LLSA (Lietuvos laipiojimo sporto asociacija). Vankuveryje vykusios sesijos metu Tarptautinis olimpinis komitetas pripažino uolų laipiojimą Olimpine sporto šaka. Dabar uolų laipiojimas gali pretenduoti būti įtrauktas į Olimpinių žaidynių programą. Pagal TOK reglamentą, sprendimas įtraukti į Olimpinių žaidynių programą priimamas prieš 7 metus iki Olimpinių žaidynių. Taigi, 2020 m. Olimpinėse žaidynėse gali varžytis ir uolų laipiotojai.

Nesportinis laipiojimas - laipiojimas savo malonumui, rekreacinis. Čia svarbesnė kova su savo negaliomis bei ydomis.

Uolų laipiojimo rūšys

Uolų laipiojimo būdų yra daug: bouldering'as, buildering'as, laipiojimas ledu, alpinizmas ir t. t. Įvairių laipiojimo rūšių atsiradimą lemia ne tik gamtos sąlygos: reljefas, uola, ledas, meteorologiniai reiškiniai, bet ir socialiniai bei nacionaliniai aspektai. Pavyzdžiui, sportinio uolų laipiojimo būdai skirstomi ne tik atsižvelgiant į pobūdį (sudėtingumas, bouldering'as, greitas lipimas), bet ir į psichologinius veiksnius.

Laipiojimo rūšys pagal pakilimo būdą skirstomos į:

• free climbing (laisvasis laipiojimas) – nenaudojama jokia įranga, o jei naudojama, tai tik apsaugai, o ne pakilimui palengvinti. Naudojamasi laipiojimo bateliais ir magnezijos milteliais rankų prakaitui sugerti.
• aid climbing (laipiojimas su pagalba) – naudojamos visos pakilimą lengvinančios priemonės – virvės, kaiščiai, dirbtinės saugos ir pan.

free-style (laisvas stilius / laisvas laipiojimas) – tai dalis pagalbinio laipiojimo (aid climbing). Tai lipimas savo kojomis (pėdomis) ir rankomis (lipant gali būti panaudojama bet kuri kūno dalis) laikantis už kybių ar plyšių (crack climbing). Virvė paprastai naudojama saugumui užtikrinti, lipant ji nėra apkraunama, išskyrus kritimo atvejus. Rankomis bei kojomis naudoti kablius, kurie yra kalami saugos virvei, laisvojo laipiojimo metu taip pat nėra leidžiama (tai vadinama, dirbtinių taškų panaudojimu - tai jau kita laipiojimo šaka – aid climbing'as). Lygiai taip pat negalima naudoti virvės, pavzudžiui, prisitraukimui ar poilsiui. Jeigu free - style bus lipama naudojant pagalbinius taškus, tai lipimas gerokai nublanks kitų akyse, nes tai nebus „švarus“ lipimas.

Dėl to free - climbing'e negali būti ilgų trasų - paprastai tai būna vienos virvės lipimas (nuo 1 iki 50 metrų).

Free-solo (laisvas solo lipimas) – tai daugiau psichologinio pobūdžio lipimas. Tai yra tas pats, kaip ir free - climbing'as (laisvas laipiojimas) tik be saugumą užtikrinančios virvės. Tokio laipiojimo būdo atsiradimą lėmė įvairūs socialiniai - psichologiniai aspektai.

Deep water soloing – laisvas lipimas virš pakankamai gilaus vandens telkinio, užtikrinančio saugų nusileidimą kritimo atvėju. Nesinaudojama virve kaip sauga.

Dar vienas iš lipimo būdų yra boulderingas – tai trumpų trasų įveikimas, reikalaujantis nepaprastai didelių fizinių ir pusiausvyros išlaikymo pastangų. Lipama rieduliais arba ant mažų uolienų atodangų. Saugai naudojamasi ne virvėmis kaip uolų laipiojime, o crash padu (mažas sulankstomas patogus nešiotis čiužinys), lipantį saugo vienas ar keli žmonės, kad kritimo metu nukreipti ant crash pad'o.

Didelės sienos (Big Wall Climbing) (uolų, kalnų), ilgi maršrutai (pavyzdžiui, daugiau nei 5 virvės, o virvė paprastai yra 40-50 metrų) reikalauja ne tik ištvermės, bet nemažai jėgų ir žinių. Laisvu laipiojimu dažniausiai labai sunku įveikti tokius maršrutus. Čia reikia ir poilsio, o esant ilgam maršrutui neretai ant uolos gaminamas maistas ir net miegama ant naturalių uolų lentynų arba naudojantis portaledge. Naudojama daug papildomos įrangos, daromos įvairios pakilimo sistemos (KKT elementai). Free - climbing'as yra tik viso laipiojimo elementas.

Rock climbing (uolų laipiojimas) – lipimas uola – akmeniu. Lipama rankomis, kojomis, visu kūnu, naudojant uolinius kablius, plaktukus ir kitus uooms skirtus metalinius įrankius.

Ice climbing (ledo laipiojimas) – lipimas ledu, sniegu, varvekliais, užšalusiais kriokliais. Lipmama taip pat rankų, kojų bei kūno pagalba, naudojant ledkirčius, ledo plaktukus, ledsraigčius ir kitą ledo techniką.

Dyno, kitaip šuolis - tai dinaminis judesys, naudojamas tada kai kitokiais būtais neįmanoma pasiekti toli esančio kybio. Paprastai stipriai atsispiriama kojomis ir rankomis nuo uolos. Tai sudėtingas judesys, reikalaujantis didelės koncentracijos, nes paprastai bandymas būna tik vienas. Pasaulyje vyksta net atskira dyno rungtis, o šiuo metu didžiausias šuolis įrašytas į Guinness pasaulio rekordų knygą yra 2.825m

Taip pat yra indoor climbing ir outdoor climbing. Atitinkamai tai uždarų patalpų laipiojimas (dirbtinėmis, uolą imituojančiomis sienomis, prie kurių būna prisukti dirbtiniai kybiai). Ir yra laipiojimas kalnuose, ant uolų ir kitur.

Priklausomai nuo to, kaip įveikiamas maršrutas, uolų laipiojimas (sportinis laipiojimas) skirstomas į tokius lipimo būdus:

• on-sight-flash (žaibiškas) – tai sportinio pobūdžio lipimas (taikomas uolų laipiojimo varžybose). Trasa lipama iš karto su ja ne kiek nesusipažinus. T. y. parodoma trasa (ji būna atitinkamai pažymėta) ir už kokių 10 sekundžių ja pradedama lipti. Įveikti trasą reikia paprastu laisvu laipiojimu (free - climbing, free - style) ir be nukritimų.
• on-sight (trumpai žvilgterėjus) – taip pat sportinio bei psichologinio pobūdžio lipimas. Su trasa susipažįstama iš schemos arba duodama 1-2 min. pasiruošimui (galima pasakyti, kad trasa įveikiama žvilgsniu – on - sight). Įveikimas – laisvas laipiojimas be nukritimų.
• red-point (raudonas taškas) (ne tik sportinis laipiojimas) - uolinio maršruto įveikimas laisvu laipiojimu be nukritimų. Tai daugiau asmeninei įskaitai naudojamas terminas. Yra uolų regionai, turintys įvairiausių kategorijų maršrutus. Jei maršrutas įveikiamas šiuo būdu, galima dėti raudoną tašką ant maršruto („švariai“ įlipta).
• pink-point (rožinis taškas) – dėl šio tipo daug ginčijamasi. Tai yra tas pats, kas ir red - point, tik čia tam tikruose taškuose galima ilsėtis (dažniausiai, užlipus vieną virvę – ~50 metrų) virvės pagalba, t. y. kabant ant virvės.
• hang-dogging („šuniškas“ kabėjimas) – tai daugiau darbinis trasos įveikimo pobūdis, kai sunkiose vietose pasikabinama ant virvės, siekiant geriau apžiūrėti trasą. Tai daroma, kai norima išplėsti savo galimybes – susipažįstama su trasa, kad galima būtų vėliau ją įveikti red - point. Daugelis dabartinių ypač sunkių trasų bei maršrutų įveikiami red - point tik po ilgų hang - dogging kabėjimų (įsimenami kybiai, pusiausvyros ypatumai ir panašiai).
• Campus (kabėjimas nenaudojant kojų) - dažniausiai naudojamasi Campus board'u treniruočių metu rankų pirštams ir rankų sukabinimui stiprinti

                                        Laipiojimas lauke ant dirbtinės uolos

Laipiojama ne tik uolomis ar kalnais, bet ir pastatais – toks būdas vadinamas buildering (laipiojimas pastatais). Jis dažniausiai propaguojamas šalyse, kuriose nėra uolų (prie tokių priskiriama ir Lietuva). Tokio laipiojimo dažniausias tikslas - treniruotės. Buideringas naudojamas judėjimo mene Parkour'e.

Wikipedia