Laipiojimas - nauja negalią turinčių vaikų terapijos forma

Laipiojimas - viena iš naujausių socialinės reabilitacijos paslaugų, skatinanti neįgaliųjų fizinį aktyvumą bei teigiamas emocijas. Kas dešimta šeima Lietuvoje augina negalią turintį vaiką. Kasmet Lietuvoje apie 2000 vaikų pirmą kartą nustatomas neįgalumas. Negalią turintys vaikai – jautriausia visuomenės grandis. Jie negali savarankiškai išbėgti į kiemą ir pažaisti su kiemo vaikais. Šių vaikų išvaizda, kalba ar elgesys atbaido bendraamžius normalios raidos vaikus. Todėl specialiųjų poreikių vaikų tėvai nuolat susiduria su daugybe iššūkių, kaip:

-          - pagerinti vaikų socialinius įgūdžius,

-          - ugdyti jų savarankiškumą,

-          - organizuoti užimtumą,

-          - skatinti judėjimą ir tuo pačiu gerinti jų savijautą.

Teikdami reabilitacijos paslaugas, specialistai susiduria su daugybe problemų: dažnos problemos dėl klientų motyvacijos stokos, jų nesavarankiškumo, bendravimo, bazinių gebėjimų stokos.

Didelę negalią turinčių vaikų tėvų dalį kamuoja baimės, išankstinės nuostatos, kad jų vaikas daug ko nesugebės. Trūksta bendrų viešų renginių, kuriuose dalyvautų ir specialių poreikių turintys vaikai.

2015 m. kovo 19 d. UAB „Laipiojimo centre“ įvyko projekto „Aš galiu laipioti“ pristatymas visuomenei. Tai pirmoji tokia Lietuvoje laipiojimo negalia turintiems programa. Šios programos tikslai:

-          - organizuoti turiningą ir sveiką laisvalaikį bei užimtumą neįgaliesiems laipiojimo salėje;

-          - propaguoti aktyvų laisvalaikį ir sveiką gyvenseną, skleisti su tuo susijusią informaciją;

-          - organizuoti ir remti negalią turinčių laipiojimo sporto šakos treniruotes, stovyklas, kitus renginius.

Kaip viskas prasidėjo?

VšĮ „Miegantys drambliai“ direktorė Inga Kupetytė Bunevičienė: „Užsienyje ši veikla pakankamai išplėtota. Tarptautinė laipiojimo sporto asociacija (IFSC) populiarina Paraclimbing‘o sportą ir maždaug prieš penkerius metus pradėjo organizuoti neįgaliųjų laipiojimo varžybas. Neįgaliųjų laipiojimo idėja Lietuvoje brendo jau seniai, tačiau anksčiau neturėjom tam tinkamų sąlygų. Pernai, atsidarius „Laipiojimo centrui“, kuris yra pirmasis Lietuvoje, pritaikytas turintiems negalią, pradedant nuo užvažiavimo vežimėliu į pastatą ir lifto, baigiant neįgaliesiems pritaikytais tualetais. Pačioje salėje nėra bortelių ir kitų kliūčių laisvai judėti, trasos pritaikomos individualiai kiekvienam laipiotojui. Laipiotojai saugomi virvių pagalba, todėl neįgalieji gali sportuoti saugiai“.

Taigi, 2014 m. rudenį VšĮ „Miegantys drambliai“, VšĮ „SocACTIVA“, Erasmus+ Europos  savanoriai UAB „Laipiojimo centras“ ir AB „Ortopedijos technika“ pradėjo įgyvendinti laipiojimo kaip terapijos neįgaliesiems idėją, remiantis užsienio praktika. 2015 m. sausio mėnesį 5 specialiųjų poreikių turintys vaikai 1 kartą per savaitę ėmė lankyti individualius užsiėmimus Laipiojimo centre, kur su jais pakaitomis dirba 7 savanoriai: 3 iš užsienio (Alex iš Rumunijos, Leonie iš Vokietijos, Milko iš Bulgarijos) ir 4 iš Lietuvos (Ieva, Lina, Žilvinas ir Marius). „Šiuo metu programa vykdoma tik savanorių, kurie specialiai apmokyti laipiojimo subtilybių, dėka. Teigiamas aspektas yra tas, kad savanoriai neturi išankstinių nuostatų, ką turintis negalią vaikas gali ir ko negali. Tai labai svarbu, dirbant su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais, - teigė Raminta Daščiorienė, VšĮ „SocACTIVA“ direktorė ir projekto dalyvės Paulinos mama.

Kokia laipiojimo nauda negalią turinčiam vaikui?

Raminta, Paulinos mama: „Su laipiojimu „susipažinau“ 2014 m. vasarą, kai savo cerebriniu paralyžiumi sergančią dukrą atvedžiau į vaikų vasaros stovyklą VšĮ "Miegantys drambliai". Labai norėčiau pasidžiaugti, kad stovyklos vadovė Inga Kupetytė Bunevičienė nepabūgo prie būrio normalios raidos vaikų priimti ir sutrikimų turintį vaiką. Paulinai tai buvo viena iš šauniausių savaičių gyvenime. Iš pradžių ir aš buvau skeptiškai nusiteikusi, nes ką gali veikti spastiką turintis vaikas laipiojimo stovykloje? Kaip jai pavyks integruotis, ar nebus socialinės atskirties? Ir visos mano baimės buvo veltui, nes Paulina puikiai integravosi ir dabar laipioja ne tik ji, bet ir jos mokyklos draugai. Laipiojimas – puiki specialiųjų poreikių turinčių vaikų užimtumo galimybė, suteikianti begalę teigiamų emocijų, pasitikėjimo savo jėgomis, skatinanti saviraišką, bendravimą ir bendradarbiavimą. Tai taip pat nenuobodi mankšta fizinių gebėjimų atstatymui bei palaikymui, savarankiškumo ugdymui“.

Projekto „Aš galiu laipioti“ užduotys:

-         -  propaguojant savanorystės ir praktikos vietos idėją, pritraukti į projektą savanorius ir praktikantus, specialistus, neįgaliuosius.

-          - pritraukti žmones su negalia ir pasiūlyti jiems naują terapijos, sporto ir laisvalaikio praleidimo būdą.

Projektas gali būti vystomas, orientuojantis į skirtingas negalias (sutrikusi raida, cerebrinis paralyžius, Dauno sindromas, genetinės ligos, autizmas, protinė negalia ir kt.) turinčius vaikus ir suaugusius:

-          - žmonės su fizine negalia gali siekti profesionalaus sporto aukštumų;

-          - žmonėms su psichine negalia laipiojimas veikia kaip terapija bei socialinė integracija, tai puiki  laisvalaikio praleidimo forma;

-          - žmonėms su mišriais specialiaisiais poreikiais – reabilitacija (mankšta bei socializacija).

Taip pat siekiama pritraukti neįgaliųjų organizacijas, skleidžiant naujos terapijos idėjas ir dalinantis patirtimi diegti šias naujas reabilitacijos formas į gyvenimą.  

 „Pamatę realybėje, kas tai yra neįgaliųjų laipiojimas, teigiamų emocijų apimtus veidus,  nusprendėme skirti piniginę paramą šiam projektui. Tikimės, kad būsime ne vieninteliai“, - vylėsi AB „Ortopedijos technika“ medicinos ir komercijos direktorė Rasa Petrikienė.

Kaip teigė VšĮ „Miegantys drambliai“ vadovė Inga Kupetytė Bunevičienė, „Esam pirmieji, bet jokiu būdu nesiekiam būti vieninteliai, užsiimantys šia veikla. Negalią turintys dažniausiai turi ribotas veiklos galimybes, o mūsų siekis – praplėsti jas. Esame atvirti ir pasiruošę padėti, dalindamiesi savo patirtimi. Kviečiame kreiptis turinčius negalią ir neįgaliųjų organizacijas, kad galėtų atvykti išbandyti šią veiklą“.

Renginio metu projekto dalyviai taip pat sportavo ir su šunimis. „Šunys - vieni iš mėgstamiausių mankštos draugų, puikūs motyvatoriai, nuobodžią mankštą paverčiantys smagiu užsiemimu“, - teigė Raminta Daščiorienė, VšĮ „SocACTIVA“ vadovė, terapijos su šunimis propaguotoja.  

Renginyje dalyvavo virš 50 žmonių: ne tik projekto dalyviai, bet ir kiti specialiųjų poreikių turintys vaikai su tėveliais, atstovai iš Kauno krašto neįgaliųjų sąjungos, Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos “Kauno viltis“, Kauno specialiosios mokyklos, Asociacijos „Šviesos dirbtuvėlės“, Kauno miesto savivaldybės Socialinių paslaugų, Kūno kultūros ir sporto skyrių. Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centro direktorius Algirdas Šimoliūnas pats asmeniškai, nepaisant to, kad buvo su kostiumu, išbandė laipiojimą ir užsidegė idėja savo vadovaujamame centre įrengti laipiojimo sienelę, kad centro lankytojai čia pat vietoje galėtų sportuoti ir aktyviai leisti laisvalaikį.  

 Šių metų sausį, prasidėjo nuostabus projektas „Climb Your Top“. Šis projektas yra skirtas vaikams su protine ir fizine negalia, ir pagal dabartinę formą yra sudarytas iš atskirų užsiėmimų, koncentruojantis į motyvacijos kėlimą,  motorikos ir problemų sprendimo įgūdžių lavinimą.

Esant bandomajam laikui, mes dirbame su šešiais vaikais, kurie kiekvieną savaitę ateina į užsiėmimus ir su specialių diržų, virvių, šalmų, saldainių pagalba, ir svarbiausia, Lietuvos ir EST savanoriais, mes dirbame su šiais spec. poreikių vaikais taikydami įvairias fizines ir protines užduotis,siekiant pagerinti jų gyvenimo kokybę.

Šis darbas yra ganėtinai sunkus, pilnas iššūkių,  bet tuo pačiu ir labai vertingas, kadangi susiduriam su įvairiais sunkumais, tačiau gauti rezultatai  iki šiol nusveria tai. Matydami vaikus su Autizmo, Dauno, Angelman sindromais ir t.t., kurie lipa sienomis ir kas kartą tobulėja, daro nemažą pažangą, tiek fiziniam, tiek emociniam lygmenyje, kiekvienas iš mūsų galime „pasikrauti“ teigiama energija.

Be abejo yra daugybė dalykų, kuriuos turime išmokti, atrasti ir tobulinti, tačiau tai jau yra puiki pradžia. Kur visa tai mus veda? Mes tikimės sudaryti neįgaliųjų sportinę komandą, bet labiausiai norime atkreipti dėmesį į galimybes, kurias gali turėti šie vaikai.

    January and the new year has started with an amazing project called “Climb your top!”. This project targets children with disabilities, both mental and physical, and at it’s current format it is composed of individual sessions with children, focused on the improvement of motor skills, motivational issues and problem-solving skills.

Being in the pilot stage, currently we are working with six children that come in every week and with the help of harnesses, ropes, helmets, candy, and most important, Lithuanian and EVS volunteers we take these indeed special individuals through a series of physical and mental challenges that are meant to improve their quality of life.

The work is very challenging but at the same time extremely rewarding, though the difficulties of working with disabled individuals are many and very complex, the rewards outweigh them by far. Seeing children with Down syndrome, Autism, Angelman syndrome and so on climb and improving each session, seeing  the progress they make, both physically and emotionally is more than enough to give anyone energy for a full week.

There are many things that we need to learn, improve and discover, but this is a very brave and optimistic start.  Where will it lead us? Well, we hope to the building of a sports team composed of special individuals, but, more important to raise more awareness towards the possibilities these children should have.

Kupinas naujovių bei iššukių praėjusį šeštadienį buvo naujojo Lietuvos boulderingo taurės (LBT) sezono startas Vilniuje, „Montis magia“ laipiojimo mokykloje.

Pirmosios šio sezono LBT varžybos buvo itin kitoniškos. Pirmoji naujiena – pakitęs etapų skaičius – šiais metais jų vos 3. Neįprasta buvo ir tai, jog 15 įvairaus sudėtingumo trasų buvo žymėtos pagal IFSC standartus, o pats etapas atskirtas nuo jaunimo (LJBT). Į dviejų grupių lipimo sesijas susirinko apie 40 dalyvių, iš kurių dalis – mėgėjai.

Stipriausiais šio etapo laipiotojais tapo Milda Koreivaitė („Montis magia“ (MM) laipiojimo mokykla) ir Mikhail Kochetkov („Scala dream“ (SD) laipiojimo uolomis klubas). Antrąjį pakylos laiptelį užėmė naujieji Klaipėdos „Scala dream“  klubo nariai Agnietė Šeibokaitė ir Kipras Baltrūnas. Nuo pastarųjų nedaug atsiliko Margarita Smirnovienė (MM) ir Vilimantas Petrašiūnas (SD).

Savo jėgas išbandyti I-ajame etape nusprendė ir keletas „Miegančių dramblių“ laipiojimo uolomis klubo narių. Geriausiai iš jų sekėsi Matui Dominui, kuris vos prieš mėnesį triumfavo III-čiajame „Kaborių“ taurės etape. Jis liko 10-tas, atsilikdamas nuo paskutinio į finalą patekusio laipiotojo vos per keliolika taškų. Puikiai pasirodė ir Dominykas Krutulis – jaunas bei perspektyvus laipiotojas, besivaržantis LJBT. Dominykas įveikė 9 trasas ir užėmė 13-ąją vietą. Kiek sunkiau sekėsi nuolatinei „Kaborių“ taurės finalistei Fay James. Tiesa, ji pademonstravo didelę valią bei ryžtą ir po varžybų pasižadėjo kur kas smarkiau treniruotis.

Dalyvių komentarai:

Dominykas Krutulis: „Buvo labai įdomios, nors ir gana lengvos, atrankinės trasos. Jaučiuosi galėjęs pralipti 12 trasų, nors esu tik LJBT dalyvis, taigi, manau, kad trasos ateityje galėtų būti kiek sudėtingesnės. Labai įdomios buvo finalinės trasos. Galbūt paprasčiausia buvo pirmoji – skirta apšilimui ir lengvai pralipama. Taip pat sudomino naujas trasų žymėjimas, su kuriuo kai kurie jau galėjo spėti susipažinti per kovo 8-ąją dieną vykusias „Gravity games“ varžybas.  Žinoma, etapo metu, kaip visada, sugebėjimams parodyti pritrūko laiko. Šį kartą varžybų rezultatai tikrai nenustebino. Stebėtinas buvo tik dalyvių skaičius – jų buvo kur kas mažiau nei LJBT. Aišku, taip nutiko dėl LBT ir LJBT atskyrimo, tačiau vis tiek norėtųsi didesnio aktyvumo iš dalyvių ir  žiūrovų.“

Matas Dominas: „Buvo labai geros trasos: kelios sunkios, kelios, kurias galima būtų pavadinti „kosmiškai“ sunkiomis ir kelios tikrai lengvos. Pamenu, kai LBT lipdavau aš, trasų būdavo kur kas mažiau, taigi, nereikėdavo tiek jėgų ir ištvermės. Netgi nustebau, jog pralipau tiek daug trasų, nors po ilgos pertraukos treniruojuosi vos 3 mėnesius, tačiau galiu pasiekti panašų lygį į kai kurių puikių dabartinių laipiotojų, nuolatos atkakliai dirbančių treniruotėse. Visgi, aišku, jog turiu daug ir kokybiškai treniruotis. Užjaučiu varžybų organizatorius ir visus jų pagalbininkus, kurie vėliau net 3 valandas be pertraukos prisukinėjo varžyboms nusuktus kybius (juokiasi – aut. past.). Taip pat, norėtųsi, jog atsirastų daugiau dalyvių – apstu gerų laipiotojų  „Kaborių“ taurės varžybose, kuriems tereikia išdrįsti dalyvauti!“

How to earn the fist bump at the first 2014 official climbing competition, in Klaipėda.

Observed by Anca Iosif, savanorė

Photos by Dainius Babilas

It was the second time Monika Šadauskaitė fell off the third route from qualifications. She started shaking her hands and told me “I am afraid”. It was the first competition where she passed from E group to D group (youth) and the routes were overwhelming at first. We told her to stay calm, to think carefully what steps she wants to make and shouted “davai, davai Monika!” every time. She never gave up, she tried the third route four times and she got to the top. She made her parents, who were watching from the back, very proud.

Miegantys Drambliai Climbing Team was noisy all last Saturday, at the Lituanian Junior Boulder Cup, in Klaipėda. We were four persons in charge for the 16 kids ready to climb. Some were warming-up, while some were finishing competing. We were filming everything, from three different angles, so we can later analyse, with proof, what went wrong and where did they manage wisely. We tried to help them all. With nagging, with hugs, shouting and telling them we’re proud of them.

Monika’s change wasn’t the only first. It was the first competition for Gertrūda Kaniauskaitė as part of the C youth group, but she kept her calm as always. It was the first time Meritas Babilas went in the isolation room and didn’t know exactly how to react to that. It was the first time I saw his eyes shinning so bright and his dimples so deep because of the big smile on his face. Especialy when he was turning around to see his dad’s reaction, who was filming Meritas the whole time.

It was great seeing the D group helping the E group and being there to offer a fist bump when they were falling

or getting to the top. For trying or for succeeding, they deserved the fist. It was amazing also to see kids from E group helping eachother, proving one more time that, even though climbing is an individualistic sport, it is also about support between individuals and helping eachother progress. The stronger ones giving a hand to those who can’t make it to trainings all the time. Then you see more and more shinny eyes and big smiles. Of course, jumping around too.

In one corner or another was always Giedrius Bunevičius, their trainer, analysing all their moves and intervening when it was necessary, showing them the best way to use their hands and feet.

It was the first time for Rugilė Tamošiūnaitė in the finals and you could smell her 13 years from far. Hurrying to try as many times as she can in the five minutes she was given for one route. We’re sure she will have much more finals to practice!

It’s all about practice and trying to get more firsts. Grades, finishing routes from the first try, changing groups.

I believe we were the noisiest ones in Klaipėda because of all our team’s firsts. It can be overwhelming for the adults too, we just try to keep it together, in order to help them better. And we never give up, just like Monika Šadauskaitė didn’t give up on the third route.

Results 2013/2014 for MD Sporto Komanda

Dominykas Krutulis 1997  - finished in 2013 on 8th place, now he was on the 5th place, in qualifications.

Gertrūda Kaniauskaitė 1999 - maintains her 1st place from 2013, after moving from Juniors to Youth group.

Rugilė Tamėnaitė 1997 - 2nd place last year, now she was 4th

Karolė Kavaliauskaitė 1997 - 3rd place in 2013, maintains her position after this competition.

Rugilė Tamošiūnaitė 2000 - finished 2013 on 2nd place, now she won 3rd place.

Ugnė Lesčiukaitytė 2001 - finished in 2013 on 5th place, now she made it on the 6^th.

Vainius Podolinskis 1997 - finished on 4th place last year, now he came in 5th, after finals.

Meritas Babilas 2004 - finished in 2013 on 8th place, started 2014 on the podium, on 3rd place/

Monika Šadauskaitė 2002 - finished 2nd in kids group in 2013, now she finished on 5th place, after moving 

to the Junior group.

Marija Jekabsone 2003 - finished in 2013 on 5th place, now she climbed on the 3rd place of the podium.

Rugilė Paukštaitytė 2003 - won the 1st place in 2013, now she finished on 2nd.

Ūla Koroliova 2001 - finished on 3rd place in 2013, now she finished on 4th/

More results from the MD family:

Tauras Šablavinskas 2003 - it is his first year competing and he finished on the 6th  place

Povilas Zarakauskas 2002 - finished on 3rd place last year, now he finished on 8th

Lukas Sinkūnas 2002 - finished on the 11th  place now, after finishing on the 9th place in 2013.