Nuo lapkričio mėnesio, mes bendradarbiavome su nevyriausybine organizacija, kuri dirba su specialiųjų poreikių vaikais. Dviejose vietose, Apuolės ir Tunelio gatvėse, šios organizacijos darbuotojai užsiima veiklomis, kuriose pasitelkiama gyvūnų pagalba. Konkrečiai šiuo atveju naudojami specialiai išdresiruoti šunys.

Veikla, kur pasitelkiama gyvūnų pagalba (Animal Assisted Activity), apibūdinama kaip bet kokia veikla, kurioje dalyvauja treneris (galima vadinti dresuotoju ar prižiūrėtoju) ir gyvūnas; ji organizuojama motyvacijos skatinimo, mokymo, rekreacijos, ir/arba terapijos tikslais, tam, kad pagerintų specialių poreikių vaikų gyvenimo kokybę. Šiuo konkrečiu atveju, treneriai organizuoja sporto pamokas/treniruotes keturias dienas per savaitę, kiekvieną dieną rengdami dvi skirtingas pamokas atskiroms vaikų grupėms. Būtent šių pamokų metu prireikia mūsų, savanorių, pagalbos. Mes paprastai padedame treneriams su jų užduotimis, stengiamės išlaikyti vaikus kiek galima ramesnius, ir užsiimame su sudėtingesniais vaikais.

Mes pradėjome užsiimti šiuo projektu su tikslu, kad išmoktume kaip elgtis su vaikais turinčiais protinių ir fizinių negalių, kaip juos motyvuoti, išlaikyti jų dėmesį ir susitelkimą, kad visa tai mes galėtume panaudoti ateityje, vykdant laipiojimo su jais užsiėmimus. Taip dedami pamatai pirmam Lietuvoje laipiojimo su neįgaliaisiais (angl. Paraclimbing) projektui.

Šios pamokos mums davė daug daugiau nei tikėjomės! Susipažinome su ypatingais žmonėmis, su treneriais ir su vaikais, kuriuos pamėgome. Atradome žmonių emocijų paprastumą ir grožį, kai šios nėra ribojamos išmoktų elgesio modelių. Laikas, praleistas su šiais ypatingais vaikais, mane išmokė, kad net ir per labai trumpą laiką tu gali prisitaikyti prie bet ko! Stulbinantis to pavyzdys buvo tai kaip mes susitvarkėme su dvejomis, vaikų su specialiais poreikias, grupėmis iš Panevėžio, kurios lankėsi pas mus praeitą savaitę. Manau, mums nebūtų pavykę dirbti su jais taip efektyviai, jeigu neturėtume patirties, kurią gavome iš Kaniterapijos projekto.

Vaikai labai skiriasi vienas nuo kito! Jų negalios aprėpia mokymosi sunkumus, Dauno sindromą, Angelmano sindromą, autizmą, ADHD ir t.t., ir daugumą šių vaikų lanko tą pačią mokyklą, kurioje gauna specialią pagalbą. Tokia atvejų įvairovė sukuria labai įdomią ir dinamišką aplinką, kur dauguma pamokų skiriasi viena nuo kitos. Tu niekada nežinai ko tikėtis iš vaikų, kurie šiandien bus ir liūdni ir laimingi, kurie kels daugiausiai problemų ir kurie nustebins tave apsikabinimu pamokos pabaigoje. Treneriai paruošia fizines veiklas ir su šunų pagalba, kurie motyvuoja vaikus, jie duoda vaikams serijas pratimų, sukurtų pagerinti jų fizinę būklę ir motoriką. Šie pratimai turi įdomų šalutinį efektą, kuris pagerina vaikų savivertę, savarankiškumą, ir apskritai vaikų gerovę.

Bendrai, poveikis, kurį sukuria šie nuostabūs žmonės (treneriai) su savo augintiniais tose mokyklose yra neįtikėtinas. Šypsenos juos lydi nuo valytojos, tėvų, iki mokytojų ir socialinių darbuotojų. Mes džiaugiamės būdami nedidele šios komandos dalimi. Kas toliau? Pamažu, bet užtikrintai mes dirbame prie laipiojimo su neįgaliaisiais projekto (Paraclimbimg), kuris turėtų prasidėti sausio pradžioje, ir suteikti naujų iššukių mūsų gyvenime.

    Starting from November, we have been collaborating with a NGO that works with special children. In two locations, which we (MD Volunteers) call Tunelio and Apuoles,the workers of this NGO perform Animal Assisted Activities (A.A.A.) with thehelp of a few specially trained dogs.

AAA usually refers to any activity in which a trainer (also known as handler) and a pet participate in, organized for the purposes of motivation, education,recreation, and/or therapeutic benefits to enhance quality of life of the beneficiaries. In this particular case, the handlers organize sports lessons four days per week, each day with two distinct sport lessons, and different groups of children. During these lessons is when our help is needed, we generally help the trainers with their tasks, do our best to keep the kids as calm as possible, and entertain the more difficult children.

We have engaged in this project with the goal to learn how to handle children with mental and physical disabilities, how to motivate them and maintain their attention and focus so, in the future we could work with them in climbing activities, this being part of the groundwork for the development of the first Paraclimbing project in Lithuania.

But it has turned out to be much more than the initial goal! We have met extraordinary people, both the team of handlers, and among the children who we have grown fond of, and discovered the simplicity and marvel of human emotions when they are unguarded by learned patterns of behavior. The time spent with these indeed special children has taught me that even in a very short time you can adapt to anything! A striking example to that fact is the manner in which we handled two groups of special children from Panevezys that visited us last week. I think that we wouldn't have been able to work so efficiently with them if not for our experience in the KaniTherapy project.

The children are so different one from another! Their disabilities range from learning disabilities, Down syndrome, Angelman syndrome, autism spectrum disorders, ADHD, and so on, and most of them are enrolled in the same school, where they receive special assistance. This diversity creates a very interesting and dynamic environment, where almost every lesson is different one from another. You never know what to expect from the children, who will be sad or happy today,who will be the one who will pose the most problems and who will be the one that will surprise you with a hug at the end of the lessons!

The trainers prepare physical activities for the small ones and, with the help of the dogs, which act as a motivational tool, and a magnificent one at that, they put the children to a series of physical exercises designed to improve their fitness and motricity, and has the most interesting side effect of enhancing self-esteem,self-efficacy, and the general state of well-being of the children involved.

All in all, the difference these beautiful people with their amazing companions bring in these schools is amazing! Smiles follow them from the cleaning lady,to the parents, up to the teachers and social workers. We are honored to be a small part of this incredible team!

Where to next? Well, slowly but steadily we are working towards the ParaClimbing Project which should kick-off at the start of January, that will bring its own challenges which we welcome into our lives! 

Valdorfo mokyklos projekto aprašymas

Vienas iš mūsų vykdomų projektų yra Valdorfo mokykloje, Kaune. Mokyklos sporto salėje yra laipiojimo siena, tačiau ji nėra naudojama pamokų metu. Mūsų tikslas yra skatinti šios sienos naudojimą fizinio lavinimo pamokose, du kartus per savaitę rengiant laipiojimo užsiėmimus su ten besimokančiais mokiniais. 

 Projektą pradėjome nuo esamų laipiojimo trasų pakeitimo, nuo sienos nuimdami visus kibius  ir sudarius naujus laipiojimo maršrutus pradėjome laipiojimo pamokas.

Visas savo pamokas pradedame apšilimu, užsiimame laipiojimo pramogomis ir žaidžiame įvairius žaidimus, kuriuos išmokome “Miegančiuose Drambliuose”.

Programą pradėjome dirbdami su 6, 7 ir 9 – tų klasių mokiniais ir džiaugiamės, kad klasėse yra mokinių, kurie šneka angliškai ir gali pavertėjauti klasės draugams, kurie sunkiau supranta. Tačiau yra sunku išlaikyti visus vaikus ramius ir klausančius nurodymų, kadangi jų yra daug.Gerai, kad yra vietinių savanorių, kurie gali mums padėti suvaldyti vaikus ir paaiškinti užduotis.

Šiuo metu laipiojimo pamokas turime su 4 ir 5 – os klasės mokiniais.  Jos šiek tiek skiriasi; mažesni vaikai yra energingesni ir labiau motyvuoti atlikti pratimus. Laipiojimo siena nėra labai aukšta, todėl mažiesiems yra kur kas patogesnė laipioti, nei vyresniųjų klasių mokiniams.

Vykdant projektą pagrindinė problema su kuria susiduriame - kibiai. Dauguma iš jų yra netinkami ir kadangi vaikai neturi specialių laipiojimo batelių, tai sukelia sunkumų jiems laipiojant ir norint išsilaikyti. Todėl planuojame leisti vaikams pagaminti kibius iš medienos vienos iš pamokų metu. Turint naujus kibius būtų lengviau sudarinėti naujas laipiojimo trasas ir tuomet jos būtų keičiamos reguliariai kas numatytą laiką.

Ateityje planuojame  pasikviesti fizinio lavinimo mokytoją į Miegančių Dramblių sporto salę. Čia treneriai plačiau papasakotų apie laipiojimą bei  kaip reikėtų pravesti laipiojimo pamokas mokiniams.

Valdorfo mokykla yra labai graži. Joje yra atliekami įdomūs užsiėmimai su mokiniais, o ir ten tvyranti atmosfera puiki. Nekantraudama laukiu naujų užsiėmimų.

 One of our projects takes place at the Valdorf school in Kaunas. The school has a climbing wall in their sports gym but isn’t using it in the regular sport lessons. So our task is to go there on two days per week and do climbing sessions with the school kids.

We started the project with taking all the grips off the wall and setting new routes, so that the wall was useable for the kids. After that we continued with the lessons.

We use the things we learn at the kids trainings at the gym. Those are mainly warming up, climbing activities and a lot of games.

At first, we were working with classes 6, 7 and 9. Fortunately in every class there are kids who speak English and can translate for us when we want to explain something but keeping all the kids calm is difficult without speaking the language, also because they are a lot. Good that we have our local volunteers who can help us. Together with them controlling the kids and explaining activities to them is much easier and efficient.

Right now we have climbing lessons with the 4th and the 5th class. It’s a bit different; the smaller kids have more motivation and energy for our exercises. Mainly because the wall, as it is not very high, is more suitable for their size than for the older kids.

One of the problems that we have are the grips. Many of them are really bad and as the kids don’t have climbing shoes it’s hard for them to hold on to them. That’s why we plan to let the children make grips from wood in one of their lessons. After that making new routes will get easier and we could go route setting regularly.

For the future we want to invite the sport teacher to the gym and let him learn from the trainers about climbing and how to do climbing lessons.  

The school is very nice. They are doing a lot of interesting activities with the kids and I like the atmosphere there very much; I’m looking forward to many more lessons.